Apie mus
Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB, arba LABiblioteka) – valstybinė biblioteka, aptarnaujanti žmones, kurie negali skaityti įprasto spausdinto teksto.
Mūsų skaitytojai:
- žmonės, turintys regos sutrikimų;
- vaikai ar suaugusieji, turintys disleksiją (skaitymo sutrikimą);
- vaikai, turintys mokymosi ar raidos sutrikimų, dėl kurių negali skaityti įprastai;
- žmonės, kurie dėl fizinės negalios ar ligos negali sėdėti, laikyti knygos rankose ar perversti puslapių.
Lietuvos audiosensorinė biblioteka – daugiau nei biblioteka. Esame ir leidėjai, kuriantys prieinamas leidinių kopijas, kad kiekvienas, negalintis skaityti įprastai, rastų sau tinkančią knygą – garsinę, EPUB ar kito skaitmeninio formato.
Kad galėtumėm saugoti ir patogiai išduoti šias knygas, įkūrėme ir valdome didžiausią Lietuvoje virtualią biblioteką ELVIS.
Viešosios Lietuvos bibliotekos yra Lietuvos audiosensorinės bibliotekos partneriai ir žmonėms, negalintiems skaityti įprastai, išduoda prieinamas ELVIS knygas. Tad jei negali skaityti įprastai – kreipkis į artimiausią biblioteką ir sakyk, kad nori garsinės ELVIS knygos!
Misija
Skaitantiems savaip atveriame galimybę tobulėti, bendrauti, pažinti pasaulį ir save.
Vizija
Kad skaityti galėtų visi!
Vertybės
Pagarba
Esame atidūs žmogaus poreikiams. Priimame kitokią nuomonę, neįprastą požiūrį, kuriame tvarius santykius.
Atsakomybė
Garbingai ir sąžiningai elgiamės su bendradarbiais, lankytojais, partneriais ir mus supančia aplinka.
Inovatyvumas
Trokštame tobulėti – nuolat ieškome naujų, pažangesnių darbo priemonių ir metodų bei įtraukiame juos į savo kasdienybę.
Profesionalumas
Išmanome savo darbą ir nuolat mokomės. Savo žiniomis ir įgyta patirtimi dalinamės su partneriais, nes suprantame, kad pokytį sukursime tik veikdami kartu.
Iniciatyvumas
Darome daugiau, nei „privalu“ padaryti. Turime drąsos priimti iššūkius. Negailime žodžio grįžtamajam ryšiui.
2024
Šiandien Lietuvos audiosensorinė biblioteka veikia centre Vilniuje ir 5 teritoriniuose padaliniuose Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje. Bibliotekos vartotojai leidinius gali gauti ne tik atvykę į cetrinę biblioteką ar vieną iš teritorinių padalinių, bet taip pat į vieną iš 120 paslaugų punktų, kurie veikia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos filialuose, viešosiose bibliotekose, senelių globos namuose ir kitose įstaigose ar organizacijose visoje Lietuvoje. Garsinius ir kitus elektroninio formato leidinius vartotojai gali atsisiųsti iš virtualios bibliotekos ELVIS, o dėl judėjimo, turimos fizinės negalios negalintys atvykti į biblioteką žmonės aptarnaujami namuose. Nuo 2016 m. Lietuvos audiosensorinė biblioteka pageidaujantiems garsinius leidinius išduoda su klausymosi įranga (mp3, CD grotuvais).
2023
Plečiantis vartotojų auditorijoms, biblioteka pakeitė pavadinimą ir nuo 2023 m. tapo Lietuvos audiosensorine biblioteka.
1995
1995 m. Lietuvos bibliotekų įstatyme LAB priskirta prie valstybinės reikšmės bibliotekų.
1992
Nuo 1992 m. Lietuvos aklųjų biblioteka perėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos žinion (tuo metu – Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija).
1966
1966 m. vasario 1 d. savo veiklą pradėjo Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka, į vieną sujungus visas anksčiau minėtas bibliotekas. Bibliotekos centras įsikūrė Vilniuje, o penki jos filialai – kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
1962
1962 m. pabaigoje pasirodė pirmoji lietuviška garsinė knyga.
1947-1961
Pirmasis suaugusių aklųjų bibliotekų tinklas sukurtas po II-ojo pasaulinio karo. Bibliotekos buvo steigiamos prie neregių darbo centrų: 1947 m. Vilniuje, 1948 m. Kaune, 1952 m. Panevėžyje, 1957 m. Šiauliuose, 1961 m. Klaipėdoje.
1930
1930 m. Kauno aklųjų institute išspausdinta pirmoji knyga Brailio raštu lietuvių kalba. 1940–1947 m. Kauno aklųjų instituto biblioteka buvo vienintelė aklųjų biblioteka Lietuvoje.
1928
Jau 1928 m. pabaigoje Kauno aklųjų institute buvo ir nedidelė kolekcija tiflologinių leidinių reginčiųjų raštu, skirtų mokytojams, taip pat abėcėlės Brailio raštu latvių, vokiečių, esperanto kalbomis. Šios negausios kolekcijos ir buvo bibliotekos pradžia.
Pirmosios rankraštinės knygos Brailio raštu lietuvių kalba buvo skirtos Kauno aklųjų instituto mokiniams ir pasirodė 1928 m. pabaigoje. Įprasto spausdinto teksto knygas mokiniams Brailio raštu perrašė nstituto mokytojai.
1927
Lietuvos audiosensorinės bibliotekos ištakos sietinos su 1927 m. įkurtu Kauno aklųjų institutu, taip pat lietuviškos Brailio abėcėlės parengimu 1928 m. Šiuos darbus atliko Lietuvos nepriklausomybės kovose regėjimo netekęs švietėjas, aklųjų judėjimo organizatorius, rašytojas Pranas Daunys.